Nepakrikštyta tauta

Ir vėl aš...,

Kažkur toli,

Kažkur pasaulio pakrašty,

Kažkaip suprasti negali,

Tu vienas čia,

O kur kiti?

Tiesa, tai paukštis skrydy

Tau nesugaut jo,

Ir nesuprast.

Tu tik gali beribėj plynėj

Grožėtis nuostabia gamta.

Sakyk kodėl mus traukia žemė

Kodėl mus traukia vien gamta?

Galbūt mes dar vis  esam

Gamtos vaikai,

Kaip  kažkada.

Kodėl  darbai mus  kasdieniniai

Nublokšti sugeba tolyn,

Tolyn, nuo ten,

Kur esam gimę

Tolyn...,ir vis toliau tolyn...

Ir vėl mąstai...

Aš juk lietuvis.

Ir Mindaugas ir Vygandas taip pat.

Tai kaip galiu aš

Lyg nebuvęs

Dalinti Lietuvą bet kam.

Čia aš gimiau

Čia brolių žemė

Čia gimė protėviai taip pat.

Tai pasakykit kas nutiko,

Kad mes pamiršom tas kartas

Kartas, kai Almantas, Girdvainis

Skambėjo lyg šventa šneka.

Kur dingo protėviai žemaičiai

Gal pasikrikštijo,  ar ką?

Jau daug prabėgo žemėj metų

Praėjo Mindaugo laikai.

Bet atsigręžkit...

Mes  gi esam

Visi šių didvyrių vaikai.            

Turbūt todėl,

Lyg šiol mus veda

Protėvių nepalaužiama drąsa.

Galbūt mes ir šiandien dar  esam

Ta... „Nepakrikštyta tauta...“

                                                                                                                                               2011-01-28