Pavasaris iš naujo

Tai kas? Kodėl?

Kada ir kaip?

Mes klausiame

Visad kitaip.

Mus domina labai būtis,

Na, o labiausiai.... ateitis.

Įdomu mums

Visiems kine,

Kai sutemų

Aplink fone

Tu pamatai

Tokius vaizdus...

Net sapnuose,

Neatrastus...

Nuskrieja mintys

Palengva,

Į baltą drobę

Tamsoje...

Ir suklusti...

Ką tu matai

Ar tikra tai?

O gal  kerai?

Ir regis man

Tamsos glėby

Gamta - žmogus

Tai vienas tvarinys

Gamta,

Tai jo būties dalis

Čia kaip gamta,

Čia taip ir jis.

  

Pavasaris gamtoj...

Ir dvidešimt Tau tik...

Ar nepanašūs jūs

Tą syk?

Kai vasaros karštos diena

Kol uogų pilna gamtoje

Jums...

Pasakyčiau taip yra...

Tik... keturios dešimtys

Praleistos būtyje

Čia Jūsų atžalos aplink

Sukiojasi ratu.

Čia noris šaukti,

Džiaugtis tik

Čia tiek spalvų...

Šviesa čia tik.

Taip teka laikas

Būtyje

Ir mums nežinant,

Lyg slapčia

Prabėga dar viena

Ta kerinčių spalvų diena...

Gamtoj ruduo...

Jums gal gi tiek,

Kad galvoje surasi vėl,

Ne vieną plauką

Tos spalvos,

Lyg rudenėjančios gamtos.

Ruduo,

Tai laikas kai gamta,

Lyg nenorom,

Lyg verkdama,

Užleidžia liūdesiu laukus...

Na, o pažiūrim

Kas pas mus?

Tas pats...

 Ir mus užlieja liūdesys...

Prisimeni gražias dienas

Gyvenimą

Kur buvo tas...

Kur dingo mus tikėjimas tuom,

Kad rytas gali būt

Nuspalvintas

Ryškiom spalvom.

Žiema už lango

Šaltis vis

Sukausto

Spurdančias širdis

Gamta sustingo...

Savotiškai gražu....

Ir mes užmiegam

Amžinu miegu...

Bet Tu tikies

Kad po Žiemos

Ir pas Tave

Pavasaris

Širdyje šoks...

                                                                                                                                                                            2012-10-24