Pasakyki kodėl
Saulė kelias kas rytą
Pasakyki kodėl
Naktyje jos nėra
Pasakyki kodėl
Mes prabudę kas rytą
Einam poilsio vėl
Sutemų globoje
Mes gyvenam kartu
Mes išvien su pasauliu
Bet laukinė gamta
Dūzgia savo ritmu
Tai gal būt kelyje,
Kai užmigsi po jauja
Atbusi kitoks
Naujoje šviesoje.
Tu atbusi kitoks
Tu atbusi iš naujo
Tu regėsi kitaip
Šio pasaulio spalvas
Ir atrodys tau jos
Tokios šviežios ir naujos
Neapsakomai ryškios
Lyg matytam sapne
Gal kaip gamtai
Tau reikia
Nedidelio virsmo
Kad galėtum pamiršti
Senąsias žvaigždes
Kad galėtum
Be baimės
Be didelio niršio
Kurt, statyti
Naujas svajones.
Gal ir mes
Turime ciklą
Kad žmonės galėtų
Veiksmą pradėti
Nuo tyro vandens
Kad neliktų tamsos,
Neliktų nelaimės,
Kad galėtum iš naujo
Sukurt savo „AŠ“
Na, jei jau taip yra
Tai mums būtų įdomu
Kas mes buvome tie
Prieš kartas, ar prieš dvi
Gal senoji karta,
Tai tik mes
Tik atrodo,
Mes pamiršome viską,
Kur buvo viltis
Gal todėl naktyje
Man sapnuojas – „Aš gyvas“
Bet pasaulis ne tas...
Sapnuose man lengviau
Tu skrendi, tu leki
Ant sparnų, lyg pamišęs
Ir nenoris pabusti
Nenoris... bijai...
Nėra nieko
Kas Tau būtų aišku,
Kad ryte atsibudus sakytum – „gerai“,
Kad neliktų tau skausmo,
Bei nuoskaudos vaisių,
Ką galėjai nuveikti....
Bet liko tik tai...
2011-08-19
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą